Distresas onkologijoje
Distresas onkopsichologijoje apibrėžiamas kaip daugiafaktorinė nemaloni emocinė patirtis, apimanti fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius išgyvenimus bei sutrikdanti paciento prisitaikymą prie ligos situacijos, apsunkinanti gydymąsi ir sveikimą (Zainal ir kt., 2007).
Distresas pasireiškia kaip kontinuumas: nuo normalių liūdesio, baimės jausmų iki rimtų psichikos sutrikimų (depresija, nerimas, panika, socialinė izoliacija, gyvenimo ir dvasinė krizė), kuriuos būtina gydyti ir kurie gali atsirasti bet kuriuo ligos momentu.
Pagal NCCN (National Compehensive Cancer Networ) ir IPOS (International Psychological Oncology Society) rekomendacijas siekiama, kad onkologinių pacientų emocinis distresas būtų įvertinamas kaip šeštasis gyvybiškai svarbus rodiklis šalia temperatūros, kraujo spaudimo, pulso, kvėpavimo dažnio ir skausmo.
Distresas gali atsirasti bet kuriuo momentu: ar tik pajutus įtartinus simptomus ar atliekant tyrimus ir laukiant biopsijos atsakymų, sužinojus diagnozę ir laukiant gydymo. Emociškai pacientai sureaguoja ir tuomet kai pasikeičia gydymo planas ar gydymas baigiasi ir žmogus išrašomas iš ligoninės. Distresas atsiranda vykstant pakartotiniams tyrimams ir medicininėms apžiūroms, ypatingai svarbu matuoti sergančiųjų distresą ištikus gydymo nesėkmei, ligai atsinaujinus/progresuojant.
Kaip patiriamo distreso pasekmes, įvairių mokslinių publikacijų autoriai įvardija: pablogėjusią gyvenimo kokybę, intensyvesnį skausmo pojūtį, ilgesnę reabilitaciją po gydymo, jaučiamą beviltiškumo jausmą ir su juo susijusius blogesnį gydymo chemoterapija efektyvumą ir trumpesnį išgyvenamumą, didesnę gydymo nutraukimo ir savižudybių riziką.
Onkologinių pacientų jaučiamas distreso lygis matuojamas Distreso Termometro pagalba. Tai savarankiškai pildoma vizualinė skalė, sukurta J. Holland ir tobulinta NCCN (Mitchell et al., 1997), sudaryta iš dviejų dalių:
- I-oje pacientas apibrėžia skaičių nuo 0 (nėra) iki 10 (max), kuris geriausiai atspindi jo patiriamą distreso lygį per paskutinę savaitę (0-4 žemas, 5-7 vidutinis, 8-10 aukštas)
- II-oje pacientas pažymi distresą sukeliančias problemas iš pateiktų 35 problemų sąrašo, suskaidyto į 5 kategorijas: praktinės, šeimos, emocinės, dvasinės, fizinės problemos.
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, aukštą ar vidutinį distreso lygį patiria 20-47 procentų onkologinių pacientų, o depresijos, nerimo ir adaptacinio sutrikimo paplitimas – 35 – 40 proc. (metaanalizė atlikta išanalizavus 94 mokslinių tyrimų duomenis, onkologijos, hematologijos ir paliatyvios priežiūros srityse, NCCN, 2016).
VUL Santaros klinikose Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre 2017m. vasario-gegužės mėnesį atliktame pilotiniame Distreso tyrime ir išanalizavus 253 onkologinių pacientų užpildytus Distreso termometrus, paaiškėjo, kad 33 procentai jų pažymėjo aukštą ir vidutinį patiriamo distreso lygį.
Onkologijos srityje Lietuvoje dirbantys psichikos sveikatos specialistai siekia, kad Distreso termometras būtų adaptuotas, validuotas ir jo naudojimas būtų įdiegtas visose onkologinėse ligoninėse.